Geriausias Lietuvos boksininkas Eimantas Stanionis (15-1-1, 9 nokautai) savaitgalį Atlantik Sityje vykusioje kovoje dėl trijų čempiono diržų suvienijimo (WBA, IBF ir „The Ring“) patyrė pirmąjį pralaimėjimą profesionalo karjeroje prieš Jaroną „Bootsą“ Ennisą (34-0-1, 30 nokautai).
Kova ringe baigėsi po 6 raundo, kai lietuvio treneris Marvinas Somodio įkalbėjo savo kovotoją nebetęsti kovos.
Visi 3 teisėjai – Markas Consentino, Glennas Feldmanas ir Kevinas Morganas – po 6 raundų matė neginčijamą J. Enniso pranašumą rezultatu 60:53. Teisėjai amerikiečiui pergalę atidavė kiekviename iš 6 raundų. Negana to, 6-ojo raundo rezultatas buvo ne 10:9, o 10:8 J. Enniso naudai dėl pasiekto nokdauno.
Po šios kovos E. Stanionis nebuvo pakviestas į spaudos konferenciją, tad su J. Ennisu susitiko užkulsiuose, kurie amerikietis pagal senas tradicijas sugrąžino jam WBA čempiono diržą. Po kovos lietuvis greitai išskubėjo į Lietuvą, kur jo laukė gimdyti artimiausiu laiku turėjusi žmona.
Trečiadienį Kauno „Žalgirio“ arenoje buvo surengta speciali spaudos konferencija, kurioje E. Stanionis po pirmojo karjeros pralaimėjimo atsivėrė. Spaudos konferencijoje dalyvavo ne tik kovotojas, bet ir jo treneris Lietuvoje Vidas Bružas, kuris taip pat buvo kampe E. Stanionio karjeros kovos metu.
„Tikėjomės ir norėjome laimėti tą kovą, jautėme didelį palaikymą iš sirgalių, – pasakojo V. Bružas. „Tai yra labai džiugu ir smagu. Tiek aš, tiek Eimantas dėkojome ir dar padėkosime už tą palaikymą, bet buvo tokia diena, jog neįvykome lūkesčių ir pralaimėjome tą kovą. Tikėjomės geriau ir norėjome geriau, bet gavosi taip, kaip gavosi“.
– Kaip jūsų akimis klostėsi šeštasis raundas ir kaip reikėjo staigiai priimti sprendimą?
– Tas sprendimas turi būti priimtas labai greitai ir jis buvo labai sunkus. Toje pusėje dar buvau ne vieną minutę ir ne vieną valandą. Kaip treneris važiuoji ten tam ir esi ten tam, jog prisiimtum ir nelengvą atsakomybę. Trenerio pareiga yra saugoti sportininkų sveikatą, kad jis galėtų ir toliau tęsti karjerą. Niekas geriau nepažįsta sportininko, kaip pats treneris, jauti jį kiekviena kūno dalelė bei gali prognozuoti įvykių eigą. Mes nusprendėme, kad šioje kovoje geriausias sprendimas yra stabdyti kovą ir galvoti apie sportininko sveikatą.
– Po kovos buvo paskelbti teisėjų balai, nei viename iš raundų nebuvo duoti taškai Eimantui. Ar sutinkate su tuo?
– Visada esi savo sportininko pusėje ir man neatrodo, kad visi raundai buvo pralošti, bet mano nuomonė gali būti subjektyvi. Toje kovoje kažkur buvo geresnis jis, kažkur Eimantas, galbūt Eimantas atliko mažiau smūgių, nors J. Enniso smūgių tikslumo nebuvo. Šeštasis raundas buvo tas, kuriame matėsi didesnis J. Enniso pranašumas.
– Kas šeštame raunde įvyko, kur klydo?
– Tas sprendimas buvo priimtas, kai Eimanto kontratakos sumažėjo, krito efektyvumas. Leido varžovui atakuoti, buvo pasyvesnis ir tai parodė veiksmų neužtikrintumą, ko anksčiau nebuvo. Tas man ir nepatiko, nes kai duodi varžovui dirbti ant savęs ir neatsakai, tas varžovo pranašumas ir ryškėja. Praleido keletą smūgių ir atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje.
– Kaip dalinatės vaidmenimis su treneriu Marvinu Somodio?
– Mes pasitariame apie įvykius, ką toliau darome, ką sakome. Labai greitai ir trumpai persimetame keliais žodžiais, jeigu nuomonės atitinka, tai išsakome tam.
– Ar nuomonės sutapo po šeštojo raundo?
– Sutapo. Tik tai buvo labai sunku. Žinau, kad Eimantas yra kovotojas, eis keliais ir kovos iki galo bei pats sprendimo niekada nepriims. Reikėjo tą sprendimą priimti ir žinojau, kad jis bus nepatenkintas, tai taip ir buvo. Bet tuo metu tai buvo geriausias sprendimas.
– Kaip įsivaizduojate artimiausią Eimanto ateitį?
– Įsivaizduoju, kad turime ateiti su dar didesniu pasirengimu ir dar didesne energija ir parodyti, ko mes iš tikro esame verti. Eimantas toli gražu neparodė, ką jis sugeba. Ar su Ennisu dar teks kovoti, tai klausimas labai didelis, jis bus aukštesnėje svorio kategorijoje. Bet kiekviena tokia pamoka ne gniuždo, o motyvuoja pakilti į aukštesnį lygį. Manau, kad dar parodysime, ko esame verti.
Pats E. Stanionis kalbėjo apie sunkų pasiruošimo laikotarpį Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) bei tikino, kad daugiau nekartos šios klaidos ir į JAV ruoštis kovai nevažiuos. Kovotojas taip pat teigė, kad noras kovoti po pralaimėjimo tik išaugo.
„Kova buvo sunki. Tai nebuvo pati sunkiausia mano kova, nes tikrai turėjau sunkesnių, visko buvo daugiau ir traumų, ir sužalojimų, bet ši kova emocikai buvo sudėtinga. Buvo daug dalykų. Kai treneris (V. Bružas, – aut. past.) atskrido, labai jo laukiau, net plūdo ašaros, nes buvau labai pasiilgęs namų. Buvo sunku emocikai, nežinau, kas buvo viduje. Lyg ir turiu eiti kovoti, bet noriu važiuoti namo. Labai pasiilgau namų ir visų.. Robertas (Liorančas, – aut. past.) su manimi važiavo į stovyklą, kartu važiavome antrą kartą. Jeigu ne jis, būčiau grįžęs mėnesį prieš kovą namo, nes psichologiškai jaučiausi blogai, nenorėjau ten būti. Atidaviau visas jėgas treniruotėse, bet tiesiog jaučiausi labai palūžęs. Turbūt, kai važiuoji į tą pačią vietą, nėra savų žmonių..
Kai nusileidau į Lietuvą, labai džiaugiausi, atrodė, kad niekur nenoriu daugiau vykti. Prieš kovą turėjau pagalvojimų, buvo sunkus etapas dėl neįvykusių kovų ir ilgo laukimo, tie prisiminimai vis grįždavo, jog aš toks lygis irsportininkas, bet ir ne sportininkas. Gerai, kad turiu tą discipliną, jeigu jos neturėčiau, būtų labai sudėtinga grįžti į tą sportą.
Sportuodavau, sportuodavau, laukdavau kovų.. Kai ši kova atsirado, prieš tai turėjau dvi operacijas, niekam nesakiau ir slėpiau. Buvo sunkus etapas, galvojau, kad gal laikas baigti sportuoti, buvau pasiklydęs tarp savo minčių ir buvau ne savimi. Jeigu ne Robertas, būčiau į kovą skridęs iš Lietuvos, gal net būtų buvę geriau. Laimingas kovotojas – pavojingas kovotojas, o aš nebuvau pavojingas.
Kai liko savaitė iki kovos, aš laukiau namų, negalvojau apie tą kovą. Galvojau, kad atiduosiu visas jėgas, padarysiu viską maksimaliai, ką ir visada darau, bet buvau palūžęs emocikai. Ir žinau dėl ko, ir nežinau“, – sakė E. Stanionis.
– Kaip dabar sveikata, tiek fizinė, tiek emocinė?
– Fiziškai yra viskas gerai, o emocikai dabar yra tūkstantį kartų geriau, jau taip buvo, kai nusileidau oro uoste.
– Treneris žinojo, kad nepalaikysite sprendimo nutraukti kovą. Kaip dabar vertinate?
– Tą dieną atrodo, kad neturėjau būti ringe. Niekada gyvenime to nejaučiau. Nežinau net kaip paaiškinti, atrodo, kad neturėjau kovoti. Keistai jaučiausi. Treneris su Marvinu kažką šnekėjo po nokdauno, bet man ten nebuvo kažkas atsitikę. Man kraujas bėgo, truputį į nosį gavau, kažkas atsitiko, pasimečiau, priklaupiau ant kelio, bet iš karto atsistojau. Kai baigės raundas, pradėjo šnekėti, kad nutrauks kovą, bet galvojau, kad dar raundą leis išeiti. Galvojau apie kovą, ką reikės daryti, jog įrodyti, kad man viskas gerai. Jaučiausi tikrai gerai, bet buvau kosmose, atrodo, kad save mačiau iš viršaus. Keistas dalykas, net nemoku paaiškinti to jausmo.
– Ar galėjo būti pagrindinė priežastis, kad prieš gyvenimo kovą turėjo būti gyvenimo įvykis?
– Tai be abejo turėjo kažkiek įtakos, bet mes su žmona kalbėjome ir ji sakė, kad bus dėl mūsų. Aišku, ji vis tiek viena, mes ilgai atskirai, jai irgi sunku, bet ji užsidėjo kaukę. Realiai, mes abu užsidėjome kaukes ir gyvenome, kol viskas pasibaigs. Turėjome tik vieną procentą, kad aš spėsiu (į gimdymą, – aut. past.), o dabar jis yra ženkliai padidėjęs (juokiasi, – aut. past.). Bet daug dalykų susidėjo.
– Kokios esminės pamokos išsinešamos iš šios kovos?
– Vienas dalykas – klausyti trenerio ir mažiau sportuoti. Treniravausi labai daug, treneris buvo įrašęs daugiau poilsio. Treniravausi ženkliai daugiau nei treneris norėjo, nes norėjau atiduoti viską maksimaliai. Esu minėjęs daug kartų, kad persitreniruoti yra blogai, bet tiesiog ši kova man asmeniškai buvo labai svarbi ir norėjau padaryti viską maksimaliai. Deja, bet gal persitreniravau ir gal tai turėjo įtakos. Aš visada vizualizavau tokį scenarijų, nes nėra kovotojų, kurie nenugalėti, tik Floydas (Mayweatheris, – aut. past.) ir Chabibas (Nurmagomedovas, MMA kovotojas, – aut. past.).
Kaip ir šnekėjau prieš tai, kaip ir norėjau ir galvojau apie karjeros pabaigą, turėjau nesėkmių trejus metus laukiant tos kovos, bet kai
.jpg?v=1.014689161)
.png?v=1.014689161)
